Skambios ir iškalbingos Kaišiadorių krašto tradicinės dainos
Parengė Loreta Sungailienė

Skambėjo, skamba ir skambės liaudies dainos Kaišiadorių krašte. Ir ne tik dėl to, jog jos skambios, pagavios, mat per šimtmečius sukaupusios vertingiausias melodijų, teksto, atlikimo stilistikos savybes, o iš aplink gyvenančių aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių perėmusios tam tikrų repertuaro ir muzikinio dialekto bruožų, kurie puikiai suderėjo su prigimtine dzūkiška tapatybe. Svarbu ir tai, jog Kaišiadorių krašto dainuojamąjį folklorą puoselėja nemažas būrys šio žanro kolektyvų – suaugusiųjų, jaunimo, vaikų folkloro ansamblių. Tai gyvoji tradicija, kurią įvairiais būdais ir priemonėmis verta nuolat fiksuoti. Tokį poreikį suprato ir projektą „Kaišiadorių krašto folkloro aukso fondas“ inicijavo Žiežmarių kultūros centras. Ir štai - su Lietuvos nacionalinio kultūros centro bičiulių – nematerialaus kultūros paveldo ir garso įrašų specialistų – pagalba gimė skambanti Kaišiadorių rajono folkloro kolektyvų publikacija – garso įrašai ir dainų rinkinėlis.

Publikacijoje skamba 9 ansamblių pasirinktos (po 2, 3 ar tik 1) ir įdainuotos dainos. Jų melodijos ir tekstai iššifruoti bei pateikti rinkinėlyje, prie kiekvienos dainos nurodant jos pateikėjo (-os) metriką taip, kaip ją nurodė folkloro kolektyvų vadovai. Natografuojant melodijas naudota įprasta liaudies dainų transkribavimo ir užrašymo natomis metodika, o šifruojant dainų tekstus stengtasi atspindėti natūralią ansamblių dainininkų ištarmę. Joje girdėti ir ryškių dzūkavimo bruožų, ir vietos tarmės niveliacijos bei priartėjimo prie bendrinės lietuvių kalbos – tai natūralūs dainuojamojo folkloro ir kasdienės kalbėsenos raidos procesai, kurie veikia vietos tarmės kitimą.

Įgyvendinant projektą siekta parengti įvairių žanrų ir pobūdžio dainų rinkinį, kurio branduolį sudarytų smagios, nuotaikingos, pagavios dainos. Kaišiadorių krašto folkloro puoselėtojai rinkosi daugiausia vestuvių, jaunimo, meilės, šeimos dainas, vaikų kolektyvai – vaikų dainas, dainas apie gamtą, jaunimas skambiai traukė jaunimo-meilės, neretai jų amžių atitinkančias vestuvių dainas. Dauguma dainų išties pasižymi skambumu – jos daugiabalsės, užvedamos charakteringų vedančiųjų, su sodriu pritarimu. Būtent taip skamba 2024 metais savo 45-erių kūrybinės veiklos metų jubiliejų atšventusio Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio „Verpeta“ įdainuotos dainos, kuriomis pradedama publikacija. Garso įraše girdėti, kaip gražiai atsiskleidžia kolektyvo gebėjimas skirtingai, tačiau su tokia pat stipria vidine energija interpretuoti dvi skirtingo pobūdžio dainas. Dainavimo pojūtį, garso pilnumą, natūralią atlikimo laisvę įvairių amžiaus grupių dainininkai yra atsinešę iš namų, iš savo tėviškės, gimtinės aplinkos, perėmę kolektyve iš vyresnių, labiau patyrusių dainininkų.

Vyriausieji projekto dalyviai - Žiežmarių kultūros centro Ringailių folkloro ansamblis (gyvuoja nuo 1982 m.), įdainavęs 2 Mičiūnų aštuonmetės mokyklos mokinių 1968 m. vykdytų ekspedicijų sąsiuviniuose surastas dainas ir vadovės Aldonos Kamantauskienės užrašytą dainą. Dainų vedančiosios Marija, Vidutė ir Aldona sukūrė įtaigius pasakojimus apie jaunos mylinčios merginos jausmus ir rūpesčius, apie ištekančios moters dalią ir gyvenimą naujoje šeimoje. Ringailių krašto dainos pasižymi charakteringa melodika, gana tolygiai banguojančiu ritmu, tvirta pritariančiųjų balsų linija.

Dešiniojo Nemuno intako vardu pasivadinęs folkloro ansamblis „Praviena“, priklausantis Rumšiškių kultūros centrui, jungia nedidelį būrelį dainos mylėtojų, kurie tęsia buvusios pateikėjos ir ansamblietės Domicelės Genienės dainų tradiciją bei išbando dainuojamosios tautosakos pavyzdžius, surinktus Teodoro Brazio ir publikuotus rinkinyje „Tautinės dainos“. Jų įdainuotai vienbalsei vestuvių dainai „Pamarėliais mergelė vaikščiojo“ savitai atliepė tam pačiam kultūros centrui priklausančio folkloro ansamblio „Nedėja“ pasirinkta paruginė daina „Tatu, kalba nendrelė“. Greta vienbalsės apeiginės dainos kolektyvas pasirinko dar porą daugiabalsių – vestuvių ir šeimos dainų, kurios įdomiai suskambėjo dėka drąsių vedančiųjų, prie kurių derinosi ir nemažas pulkelis pritariančiųjų.

Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „Žilvita“, per savo gyvavimo dešimtmetį išaugęs į gausią bendruomenę, kurią sudaro vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kolektyvai, paskatino ir tėvelius mokytis liaudies dainų bei jas praktikuoti, skleisti. „Žilvitos“ suaugusiųjų ansamblis žengia pirmuosius žingsnius – ieško Kaišiadorių krašto dainos skambumo, darnos, įsiklausymo į save ir kitus. Nusprendęs dalyvauti projekte, jauniausias šio krašto folkloro ansamblis pasirinko Lietuvių literatūros ir tautosakos rankraštyne saugomą šeimos dainą, kuriai būdingi aukštaičių muzikinio dialekto bruožai.

Net trys vaikų folkloro kolektyvai veikia Kaišiadorių rajone ir šioje rinktinėje pristato savo pasirinktą repertuarą bei gebėjimą jį nuotaikingai perteikti. Žiežmarių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis ,,Ratainyčia“ smagiai įdainavo garsios dainininkės Onos Grigaliūnienės iš Slabados kaimo pateiktą ganymo dainą bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne surastą dainos „Turėjo bobutė žilą oželį“ variantą su įmantrių garsažodžių priedainiu. Istorija apie oželį netrumpa, tad ir visą dainą energingai išdainuoti nelengva, tačiau vaikai iššūkį įveikė.

Kaišiadorių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis ,,Žilvita“ dainų rinkinį papildė smagiais kūrinėliais – vaikų daina ir šeimos daina iš jau minėto rinkinio „Tautinės dainos“. Jauniausia „Žilvitos“ grupė pademonstravo, jog uoliai mokosi iš labiau patyrusių kolektyvo jaunuolių ir drąsiai atlieka savo krašto dainas, pagal galimybes pritardami ir antruoju balsu.

Dar vienas, šiuo metu nedidelis vaikų folkloro ansamblis „Strazdelis“, priklausantis Rumšiškių kultūros centrui, savitai interpretavo pasirinktą dainelę apie paukštelių veseliją (vestuves). Tikimės, kad klausytojas pajus vaikų nuoširdumą ir entuziazmą, kurį jie, nors ir nedrąsiai, spinduliuoja scenoje.

Repertuaro, žinių, patirties, gilesnio folkloro suvokimo iš Ringailių dainininkų ypač semiasi Kaišiadorių kultūros centro jaunimo folkloro ansamblio ,,Žilvita“ dainininkai. Tai girdėti ir garso įrašuose – abi dainos skamba tvirtai, aiškiai, nuotaikingai. Matyt, dėl to, jog taikliai vadovės Laimos Morkūnienės parinktos, tiek poetinis tekstas, tiek ir melodija, dainos itin artimos jaunimui. Na, o dainų skambumas, tembrų darna ir energija liudija dešimties metų įdirbį, susidainavimą ir kryptingą siekį išsaugoti, gaivinti ir skleisti laiko patikrintas, iš kartos į kartą perduotas Kaišiadorių krašto tradicijas.

Kviečiame pažinti Kaišiadorių krašto folkloro aukso fondą, kuri surinko gyvosios dainavimo tradicijos puoselėtojai. Priimkime tai kaip dovaną ir paskatinimą kiekvienam kraštui pasirūpinti savo folkloro kolektyvų, pavienių atlikėjų dainų fiksavimu ir panašių rinktinių parengimu bei publikavimu. Be kita ko, ši publikacija - puiki proga paminėti ir prasidedančius 2025-uosius - Lietuvių liaudies dainų - metus.